Praėjusią savaitę turėjau galimybę vesti visos dienos retrospektyvą įmonei, kuri naudoja Scrum. Buvo įdomi patirtis, tad noriu pasidalinti su jumis dienos planu ir savo pastebėjimais kas pavyko, o ką galima būtų bandyti daryti kitaip. Be abejo, kalbėsiu apie retrospektyvų procesą, o ne apie turinį, ką mes diskutavome.
Kontekstas
Scrum metodą ši įmonė pradėjo taikyti nuo rugsėjo, taigi taiko jau pusę metų. Prieš pradėdami naudoti Scrum, jie pasikvietė mane, vedžiau jiems mokymus. Tad teorinę Scrum dalį jie žinojo ne vien iš knygų. Kaip paaiškėjo per retrospektyvas, jie tikrai buvo toli pažengę ir su daugumos praktikų naudojimu. Nepaisant to, jų noras buvo efektyvinti procesus toliau.
Pasiruošimas
Kad neišradinėti dviračio, aš nusprendžiau pasinaudoti patarimais iš knygos „Agile Retrospectives: Making Good Teams Great“. O kadangi retrospektyvose dalyvavo nemažai žmonių (apie 20), dar ir patarimais iš straipsnio: “Running big retrospectives at Spotify”.
Taigi dienos planas buvo suskirstytas į penkias dalis:
Įžanga – Set the Stage
Praeitis – Gather Data
Dabartis – Generate Insights
Ateitis – Decide What to Do
Pabaiga – Close the Retrospective
Įžanga – Set the Stage
Dieną pradėjome greitu susipažinimu. Visi pasakė savo vardą ir vienas žodį, kuris apibūdino kaip jautiesi šiandien būdamas čia. Dažniausias žodis buvo “smalsus”, kurio naudojimą teko uždrausti po trečiojo karto :) Šio žaidimo tikslas buvo paskatinti visus pradėti kalbėti. Kai vieną kartą žmogus prakalba, jį daug lengviau prakalbinti antrą ir trečią kartą.
Tada visų paprašiau niekam nematant užrašyti po vieną raidę ant lapelio:
T – jeigu jautiesi kaip tyrinėtojas, t.y. žadi gilintis į temas ir ieškoti geriausių sprendimų
P – jeigu jautiesi kaip pirkėjas, t.y. galvoji kad rasi vieną kitą įdomią mintį, bet nesiruoši labai gilintis į viską
A – jeigu jautiesi kaip atostogautojas, t.y. atėjai papoilsiauti, juk dirbti nereikia :)
K – jeigu jautiesi kaip kalinys, t.y. kažkas vertė tave čia ateiti, ir mieliau jau dirbtum kasdienius darbus
Surinkęs lapelius suklijavau ant popieriaus lapo prie atitinkamų raidžių. Visi pamatėme, jog dauguma kambaryje esančių žmonių yra tyrinėtojai, tačiau buvo keli pirkėjai bei atostogautojai ir vienas kalinys. Tai leido suprasti visiems dalyviams, kad žmonės kambaryje turi skirtingus interesus. Šioje stadijoje mes nesigilinome kodėl ne visi nori būti tyrinėtojais, tačiau, užbėgdamas įvykiams už akių galiu pasakyti, jog pratimą pakartojome grįžę po pietų. Tada tyrinėtojų gretos pagausėjo, o kalinys dingo. Rezultatai parodė, jog pradžioje buvo skeptikų, kurie galvojo, jog diena bus nenaudinga. Tačiau jau pirmasis pusdienis parodė, jog jie rado naudos.
Po rolių pristatymo, paklausiau ar jie žino Agile manifestą ir jo principus. Daugeliui pasakius, jog žino, sekė sunkesnis klausimas – kuris principas kalba apie tobulėjimą. Mano nuostabai, bendromis jėgomis jie principą prisiminė. Aš jau turėjau jį atsispausdinęs, taigi tiesiog pakabinau ant lentos, paaiškindamas, jog čia ir yra mūsų šios dienos tikslas: „Komanda reguliariai aptaria, kaip tapti efektyvesne, atitinkamai derina ir keičia savo darbo metodus.“
Na ir pabaigiant įžangos dalį, nubrėžiau kambaryje virtualią liniją, kurios vienas galas (langas) reiškė, jog įmonėje procesai yra tragiški, ir viskas yra labai blogai. O kitas galas (viena siena) reiškė, jog įmonėje procesai yra tobuli ir nieko keisti nereikia. Paprašiau visų išsidėstyti kur jie ant tos linijos įsivaizduoja jų įmonę. Nenuostabu, jog dauguma išsidėstė centre, tačiau buvo ir išsikišusių. Pakalbinau juos. Jų mintys parodė skirtingą požiūrį į įmonėje esančius procesus ir jau pradėjo kelti diskusiją tarp dalyvių. Be abejo, šis pratimas buvo tik pamatyti visiems kaip jų kolegos įsivaizduoja įmonėje esančius procesus ir pradėti mąstyti, kodėl požiūriai gali skirtis. Taigi, neleidau diskusijoms įsibėgėti, uždarėme įžangos dalį ir padarėme mažą pertraukėlę pasipildyti kavos puodelius.
Įžvalgos
Ruošdamasis įžangos daliai truputėlį nuogąstavau ar ji nebus per ilga ir neatsibos dalyviams. Darant sprinto retrospektyvas, kurios trunka apie valandą, su ta pačia komanda, ši dalis būdavo labai greita. Tačiau čia buvo visos įmonės retrospektyva, kalbėjome apie pusės metų pokyčius, dalyviai buvo iš skirtingų komandų (nors be abejo visi visus puikiai pažinojo). Todėl žiūrint iš šono, man tikrai atrodė, jog ilgesnė įžanga pasiteisino.
Pasiteisino žaidimas su tyrinėtojais, pirkėjais, atostogautojais ir pardavėjais. Jis „nuleido ant žemės“, t.y. labai aiškiai parodė, kad net ir tokioj aktyvioj jaunų žmonių įmonėje, ne visi stačia galva lekia į tyrinėjimus ir tiki, jog atėjęs išorinis konsultantas kažką jiems naujo patars. Tačiau mane labai pradžiugino jų pačių siūlymas po pietų šį žaidimą peržaisti iš naujo, ir dar labiau pradžiugino rezultatų pasikeitimas. Tai parodė, jog skeptikų sumažėjo ir jie tapo aktyviais diskusijų dalyviais.
Išsidėstymo ant linijos žaidimas, be savo pagrindinės prasmės, privertė dar visus atsistoti ir pajudėti. Tad irgi puikiai tiko dienos pradžiai. O prasidėjusios diskusijos parodė, jog diskutuoti tikrai bus apie ką.
Žiūrint dabar atgal supratau, jog įžangai, galima tikrai prigalvoti daug įdomių užsiėmimų. Pavyzdžiui aš dar buvau suplanavęs ilgesnę diskusiją apie dienos tikslą. Tačiau pamatęs komandos energiją ir norą pradėti diskutuoti apie jų procesus, supratau, kad įtikinėti, juos retrospektyvų svarba nereikia. :) Taigi pamoka kitam kartui: kaip ir šį kartą, išsirinkti tik kelis (ne per daug) žaidimus ir nebijoti kažkurio praleisti, jei matai, kad jis neatneš papildomos naudos.
Įdomu kaip toliau tęsėsi diena? Parašysiu tai kitame straipsnyje. O gal turi pasiūlymų, pastabų ar klausimų jau šiai daliai? Būtinai parašyk komentaruose.
Nuorodos į visus šios temos straipsnius: