Paskutiniame straipsnyje išvardinau mano manymu svarbiausias priežastis KODĖL sunku vertinti užduočių atlikimo laiką?. Šiame straipsnyje pasidalinsiu ką aš stengiausi daryti, kad šias priežastis pašalinti.
Užduoties dydis reikalingas tik planavimui, ne įsipareigojimui
Pirmiausia, stengiausi įveikti žmonių baimę. Drąsiausi žmonės yra tada, kai jie yra ne vieni. Tad užduočių vertinimas visos komandos kartu, pavyzdžiui, panaudojant planavimo pokerio žaidimą, labai padėjo. Be to, prieš klausdamas užduoties dydžio paaiškindavau, jog įvertinimų mums reikia tiesiog suvokimui kiek ir kokio dydžio darbų turime. Jokiu būdu pagal šiuos įvertinimus nebus nustatomi griežti atlikimo terminai ar matuojami kokie „geri” darbuotojai kurie jas atlieka. Be abejo, kaip produkto šeimininkas, pagal šiuos įvertinimus galiu planuotis darbus ir produkto paleidimus, tačiau suprantu, jog čia yra tiesiog planas, ir jis gali keistis į abi puses (taip taip, ir pailgėti, bet ir sutrumpėti :) ).
Teisingas klausimas
Gavus žmonių pasitikėjimą, reikia užduoti teisingą klausimą. Čia mums padeda istorijų taškai (story points). Istorijų taškai yra tiesiog dydis (ne laikas), kuris leidžia užduoti klausimą: „kokio dydžio yra ši užduotis palyginant su kitomis, jau įvykdytomis?”. Jei kažkokiai jau įvykdytai užduočiai tarkim priskiriam 3 tai ši užduotis bus didesnė, mažesnė, kiek kartų? Jei jau esame važiavę iki Elektrėnų, tai galime nesunkiai pasakyti, jog iki Kauno yra du kartus toliau. Pasirodo žmonėms daug greičiau ir patogiau vertinti reliatyviai. O vertinimų kokybė nuo to tikrai nenukenčia.
Kai vertiname, aš pabrėžiu, jog dydį komanda vertintų galvodami, jog jie dirbs tik prie šitos užduoties ir niekas jiems netrukdys. Taip komandai žymiai paprasčiau vertinti ir nereikia įsivedinėti mistinių koeficientų. Aišku man, produkto šeimininkui, reikia žinoti ir planuotis, kada užduodis iš tikrųjų bus padaryta. Kad tą padaryti, man reikia įvertinti, jog kažkas gali susirgti ar išeiti atostogų. Jog gali būti kokie nors planuoti mokymai ar įmonės renginys. Jog gali tekti duoti komandai kažkokią neplanuotą užduotį (ko be abejo vengiame, bet tai neišvengiamai kartais nutinka). Bet tai yra mano kaip produkto šeimininko atsakomybė. Užduočių įvertinimų dydžiai nuo to juk nesikeičia.
Nuolatinis mokymasis
Be abejo, net ir pasinaudojus mano patarimais pirmieji vertinimai bus sunkūs, gan ilgi ir netgi ne visai tikslūs. Tačiau čia padeda sprinto retrospektyvų susirinkimas. Per jį aptariame kokio dydžio iš tikrųjų pasirodė užduotys, jas sugrupuojame pagal dydį, kad kitą kartą vertindami jau turėtume daugiau etalonų su kuo palyginti. Praktika rodo, kad pasitikint komandos vertinimais, atvirai apie juos šnekant, komandos labai greitai išmoksta vertinti atsakingai, greitai, ir, iš tikrųjų, labai tiksliai. Daug tiksliau nei vertindami vieni projektų vadovai ar/ir vyresniųjų specialistų komanda.
Pabandykit, gal kuris patarimas padės. O jei jau padėjo, arba ne, arba turite kitų patarimų ir patirčių, dalinkitės komentaruose.