10 pagrindinių priežasčių, kodėl verslas diegia Agile

Pastaruoju metu pasaulyje vykstantys ryškūs pokyčiai skatina verslą mokytis greičiau prisitaikyti prie itin sparčiai besikeičiančių aplinkybių ir atkreipia dėmesį į poreikį inovuoti. Šiuos procesus užtikrinti gali padėti Agile – produktų kūrimo ir projektų valdymo metodologija, skatinanti greitį ir lankstumą, padedanti sukurti tinkamą verslo kultūrą, kurioje pirmenybė teikiama klientams, kartu nešvaistant pinigų ir išlaikant pelną. Agile pagrindinis dėmesys skiriamas vartotojui ir jo poreikiams patenkinti, o tai pasiekiama bendradarbiaujant, užtikrinant reagavimą į grįžtamąjį ryšį ir įgalinant tolesnį produkto tobulinimą. Kitaip sakant, kas geriausiai žino, ko reikia vartotojui, jei ne pats vartotojas? Norint tai sužinoti, reikia klausti, stebėti, analizuoti vartotojo elgseną ir sprendimus pagrįsti faktais, o ne teorija ar prielaidomis „nes man taip atrodo“.

2020 m. buvo atlikta kasmetė State of Agile apklausa apie Agile naudojimą skirtinguose įmonių padaliniuose ir vertės kūrimo srityse. Pateikti įmonių atsakymai parodė, kodėl jos diegia Agile ir kokias šios metodikos naudas labiausiai pastebi patys verslo atstovai.

Atsižvelgdami į apklausos rezultatus ir Agile Coach konsultantų darbo su įmonėmis patirtį, pabandėme apibendrinti pagrindines priežastis, kodėl verslas renkasi diegti Agile ir kokių konkurencinių pranašumų įgyja.


1. Trumpesnis paleidimo į rinką laikas

Kuriant produktą Agile metodais, svarbi minimalaus veikiančio produkto (minimum viable product, MVP) sąvoka, atėjusi iš Lean metodologijos. Pasak Erico Rieso, MVP yra tokia naujo produkto versija, kuri leidžia komandai mažiausiomis pastangomis surinkti maksimalų patvirtintų klientų vertinimų ar žinių apie klientus kiekį. Ši koncepcija leidžia procesus planuotis taip, kad naujus produktus būtų galima sukurti greitai ir ištestuoti rinkoje su palyginti nedidelėmis investicijomis.


Produkto kūrėjai pristato produktą rinkai ir jį pamažu tobulina atsižvelgdami į vartotojų poreikius, o ne gaišta laiką tobulindami smulkmenas ir detales pagal savo įsivaizdavimą. Agile projektų valdymo metodika akcentuoja darbą iteracijomis (sprintais) ir kuo trumpesnes „mokymosi kilpas“ (learning loop), ciklus, per kuriuos sukuriamas minimalus funkcijų rinkinys, jis pateikiamas vartotojui, surenkamas grįžtamasis ryšys ir iš gautų atsiliepimų daromos išvados, ar produkto kūrimas juda reikiama linkme.




2. Geresnis greitai kintančių poreikių valdymas

Agile taikymas leidžia bet kuriuo metu vystant produktą diegti naujas funkcijas ar sprendimus. Tai būtų itin sudėtinga taikant linijinį „krioklio“ (waterfall) metodą, kuris itin griežtai planuojamas ir vykdomas žingsnis po žingsnio. Agile atveju, kūrimo komandoms svarbiausia turėti aiškius prioritetus, fokusuojantis ir kuriant greičiau tas dalis, kurios teikia didžiausią vertę. Svarbiausia nusistatyti prioritetus, pagal kuriuos turėtų dirbti komanda. Jei tam tikras pakeitimas ar naujas funkcionalumus kuria didelę vertę ir jo reikia kuo greičiau, komanda planavimo etape gali įtraukti šį pokytį tarp artimiausio sprinto užduočių ir pradėti jį plėtoti.


3. Produktyvesnis verslo vertės kūrimas

Agile orientuojasi į vertės kūrimą vartotojui. Tai užtikrina intensyvus vartotojo ryšio įtraukimas į visą kūrimo procesą. Darbas iteracijomis, nuolatinis grįžtamojo ryšio įvertinimas, reikalingų pokyčių diegimas užtikrina, kad būtų kuriamas būtent tas produktas, kuris patenkina kliento poreikius. Patenkinti vartotojų poreikiai augina klientų skaičių, o tai didina verslo vertę.

4. Greitesnis sprendimų priėmimas

Dažnai įmonėse matome produktų vystymo ir verslo padalinių žaidimą „mes“ ir „jie“. Verslo padalinių žmonės nesupranta, kodėl vystymo komandos nepadaro to, ko reikia, arba nuolatos vėluoja pateikti produktus. Produktų kūrimo komandos gūžčioja pečiais „ko iš tikrųjų tas verslas nori šį kartą“. Agile metodika teikia pirmenybę atvirai bendrauti ir bendradarbiauti. Tarpfunkcinės komandos nariams atvirai bendraujant, kartu išsiaiškinant verslo poreikius ir kūrimo proceso problemines sritis, galimybes bei iššūkius, galima sukurti skaidrumo kultūrą, greičiau išspręsti kylančias problemas ir priimti reikalingus sprendimus.


5. Aukštesnės kokybės produktas

Svarbų vaidmenį Agile metodikoje užima nuolatinis mokymasis, testavimas, kokybės užtikrinimas. Kadangi Agile teikia pirmenybę verslo vertei kurti, nuolat eksperimentuoti, mokytis, dalytis žiniomis, natūraliai kyla komandos žinių, įgūdžių lygis. Kiekvienos iteracijos metu sukuriama veikianti produkto dalis, ir tam, kad ji būtų pateikta klientui, ji privalo būti ištestuota. Greitas mokymasis iš savo klaidų, gauto grįžtamojo ryšio įvertinimas padeda užtikrinti, kad kiekvienas produkto elementas būtų tikrai reikalingas ir aukščiausios kokybės.


6. Didesnis nuspėjamumas

Daugelis vystymo komandų sunkiai geba prognozuoti už verslo plėtrą atsakingiems žmonėms, kada bus įgyvendintas projektas ar sukurtas naujas produktas ir ką verslas gaus už savo pinigus. Įmonių verslo padaliniai dažnai patenka į padėtį, kai jie mažiau vertina, kaip greitai kas nors bus sukurta. Jiems svarbiausiu aspektu tampa nuspėjamumas. Versle reikia, kad kūrimo komandos mokėtų atsakingai prisiimti ir vykdyti įsipareigojimus, stabilizuoti savo greitį bėgant laikui. Jei neįmanoma prognozuoti ir klientui aiškiai įvardyti, kada bus išleistas naujas produktas ar naujas jo funkcionalumas, tuomet greitis netenka prasmės. Jei nėra nuspėjamumo, neįmanoma veiklų derinti su kitais verslo padaliniais, o tai gerokai apsunkina visų įmonės padalinių veiklą. Darbas sprintais, nuolatinis rezultatų, iškilusių problemų įvertinimas, sprendimų ieškojimas ir diegimas, pastovus mokymasis komandoms leidžia suprasti savo galimybes, išmokti prognozuoti ir įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.


7. Greitas klaidų identifikavimas ir mažesnė rizika

Pradėdami naujus projektus, jų kūrėjai dažniausiai būna labai optimistiški ir tikisi geriausio. Vis dėlto kuriant ką nors naujo, tikrovė priverčia atsikvošėti. Neįvertintos aplinkybės, klaidos, nesusikalbėjimas, nepakankamai įvertinti rinkos poreikiai, kitos kylančios rizikos gali iš esmės pakoreguoti viso projekto eigą arba net jį sužlugdyti. Deja, bet neįmanoma iš anksto numatyti visko, kuriant ką nors naujo.

Naudojant Agile metodus darbas vyksta iteracijomis, ir tai leidžia eksperimentuoti, mokytis iš klaidų ir atrastų gerų praktikų, klientų atsiliepimų ir glaudaus komandos narių bendradarbiavimo. Jau kiekvienos iteracijos pabaigoje taikomi kokybės užtikrinimo metodai padeda pamatyti, ar sprendimai yra tinkami, ar sukurtoje produkto dalyje nėra klaidų, o jų atradus – ištaisyti dar prieš pateikiant klientui įvertinti. Tokia darbo praktika leidžia greičiau identifikuoti klaidas, kylančias kliūtis, sumažinti projekto įgyvendinimo rizikas ir prisitaikyti prie pokyčių.

Naudojant tradicines metodikas, pvz., waterfall, sprendimų kokybė ir atitiktis vartotojo lūkesčiams išryškėja tik pabaigus visą projektą ir atidavus jį klientui. Koreguoti baigtą projektą gali būti kur kas sunkiau ir brangiau, nei reikiamus pakeitimus įgyvendinti ankstyvoje produkto kūrimo / projekto įgyvendinimo stadijoje, iškilus realiam poreikiui.


8. Progreso matomumas ir komandos veiklos aiškumas

Komandos darbas nematant aiškaus progreso gali tapti demotyvuojančiu veiksniu. Žinant, kokie darbai vyksta, kas už ką atsakingas, su kokiomis kliūtimis susiduriama, pasidalijant žiniomis, kaip jas galima spręsti, kokia progreso stadija, yra gerokai lengviau dirbti. Nuolatiniai komandų susitikimai ir atliktų darbų aptarimas, grįžtamasis ryšys, darbų prioritetų nustatymas komandai suteikia aiškumo, kur ir kaip judėti toliau. Aiškus darbų prioritetų nustatymas, orientuojantis į vertės kūrimą, leidžia žingsnis po žingsnio judėti sėkmingai įgyvendinant projektą ir nesiblaškyti.



9. Didesnis darbuotojų pasitenkinimas ir greitas tobulėjimas

Agile metodikoje ypač reikšmingas bendravimas ir bendradarbiavimas, kurie visam kūrimo procesui suteikia skaidrumo. Komandos nariai gali atvirai bendrauti, dalytis žiniomis, mokytis vieni iš kitų. Bendradarbiaudami komandos nariai jaučiasi lygiaverčiai, labiau įsitraukę, sukuriama pozityvi darbo atmosfera ir lengviau susitelkiama į bendro tikslo kūrimą, didėja bendras komandos produktyvumas.


10. Mažėja produkto kūrimo kaštai

Atviras komandos narių, vartotojų, suinteresuotų grupių bendravimas, aiškus darbų prioritetizavimas pagal realius rinkos poreikius leidžia lengviau prisitaikyti prie pokyčių, valdyti riziką. Fokusas į vertės kūrimą leidžia vystyti tik tai, kas iš tiesų reikalinga, ir atsisakyti tų funkcijų, kurių vartotojai galbūt nenaudos. Nuolatinis mokymasis ir naujų sprendimų pritaikymas gali sumažinti kūrimo kaštus, nes bus atsisakoma senų, nenašių veiklų (praktikų). Šie principai leidžia greičiau pateikti produktą rinkai ir dar sutaupyti pinigų.


Šiais laikais Agile principus ir gerąsias praktikas taiko dešimtys tūkstančių kūrėjų komandų visame pasaulyje. Agile dėmesys į vartotoją, greitį, prisitaikymo galimybes ir nuolatinis galvojimas apie pagrindinį tikslą yra lemiami veiksniai įmonėms, kurios siekia greitai įvesti naujus produktus į rinką ir iškovoti savo nišą, taip pat neeikvoti kapitalo investicijoms, kurios neatsipirks.

108 peržiūros0 komentarų